- kalviauti
- kalviáuti vksm. Ji̇̀s turė́jo sàvo kálvę ir kalviãvo.
.
.
kalviauti — kalviauti, iauja, iãvo intr. būti kalviu, verstis kalvio amatu: Jis jau senai kalviauja Lš. Šits vaiks, kai užaugs, tai kalviauti reiks leisti Gs. Kalvis gerai ir ilgai kalviavo TŽII260. Mokėjo kalviauti, bet kalvės neturėjo Ggr. Kada jau jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalviauti — intr. išbūti kalviu, išdirbti kalvio amatą: Iškalviavo jis iki dvidešimt penkerių savo amžiaus metų J.Dov. kalviauti; iškalviauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kalviavimas — kalviãvimas sm. (1); LL66, → kalviauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kalviuoti — kalviuoti, iuoja, iãvo žr. kalviauti: Pakramtysi dar priekalą, kol pramoksi kalviuot Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language